Geri anekdotai

Kaip geri anekdotai išgelbėjo depresija ir desperatiška melancholija sergančius? Sąvokas, geras yra kvestionuotina. Juokas yra universalus ir gydantis, tačiau ne visi juokingi anekdotai tokie geri. Komedijos, anekdotai, parodijos- tai to paties fenomeno- humoro formos. Dar Čarlis Čaplinas yra pasakę, kad diena be juoko, tai veltui praleista diena. Žinoma ne visi žmonės turi vienodą humoro jausmą, kiti jo visią neturi, tačiau moka juoktis. Nuo nesijuokiančių žmonių pereikime prie jų smegenų, arba kai mūsų smegenys reaguoja ir kaip veikia prajukintos. Mokslininkai atliko ne vieną eksperimentą, kad išsiaiškintų, kokios cheminės reakcijos vyksta mūsų neuronuose, juoko metu. Kad nereikėtų tik tuščiai svartyti, jie atliko eksperimentą su besijuokiančiais žmonėmis, o tuo metu skenavo jų smegenis, Taip jie galėjo pastebėti, kurie smegenų centrai yra atsakingi už juoko supratimą bei juokimosi fenomeną.

Šie tyrimai tūrėjo ir praktišką tikslą, ištyrus kaip veikia mūsų smegenys juoko metu, atrasti būdą kaip mechaniškai išprovokuoti šį jausmą ir taip gydyti depresiją ir autizmu sergančius, ar bent nustatyto kokis šių ligų priežastys. Eksperimento metu dalyviams buvo pasakojamo geri anekdotai, nors gerumo sąvoka galime abejoti, nes kiekvienas žmogus individualiai suvokia humorą. Laiko jau patikrinta, kad geru humoro jausmu ir sąmojingu pasižymintys žmonės daug lengviau užmezga draugystę ir padeda palaikyti savotišką bendrystė jausmą. Todėl kol juokas dar negydo, jis bent jungia žmones. Vis tik reikia pajusti tinkamą laiką ir vietą, kada papasakotas  anekdotas praskaidrins aplinkiniams nuotaiką ir padės apmiršti laikinas gyvenimo problemas. Humoras padeda užsimiršti ir palikti egzistencinį nerimą už nugaros. Juokas yra akimirkos grožis.

Geri anekdotai ir gera humoro jausmas, tai vienas iš socializacijos būdų. Humoras toks pats būtinas kaip ir verbaliniai sugebėjimai ir abstraktus mąstymas. Mokslininkai jau žino, kurie smegenų centrai ir procesai dalyvauja juoko procese. Nors išpirko žvilgsnio juokas atrodo toks paprastas ir kasdieniškas, tačiau viena iš džiaugsmo formų, veikia labai paslaptingai. Juoko metu mūsų smegenys naudoja du skirtingus neuronų tinklus. Šie du tinklai nusprendžia ar anekdotas juokingas, suprantamas ir kiek laiko juoksitės išgirdę specifinį sąmojį. Šių tinklų veiklą lemia ir individualios mūsų savybės bei lytis. Todėl ir mūsų humoro jausmas nėra vienodas. Dėl skirtingai veikiančių neuronų tinklų viena komedija gali būti juokinga, o kita tiesiog kvaila, tas pats galioja ir sąmojams.

Minėto eksperimento (JAV) metu dalyviai buvo paguldyti į magnetinio rezonanso „karstą“, kuriame per veidrodį stebėjo televizijos ekraną. Dalyviais stebėjo du skirtingus serialus („Seinfeldas“; „Simpsonai“). Eksperimento metu buvo stebima dalyvių kraujo apytaka ir stebima kurios smegenų sritys aktyviausiai dirba. Serialų ištraukos buvo suskirstytos į tris grupes, vieni buvo visai nejuokingi, kiti išprovokavo pavėluota juoką,  vadinamoji juoko preliudija, o tračioji grupė, tai epizodai kurių metu dalyviai juokėsi iš karto.  Po šio suskirstymo mokslininkai išsiaiškino, kurios sritys, centrai yra atsakingi už sąmojo supratimą, o kurie už juoką.

Atlikę skenavimus ir ilgai tikrindami rezultatus, mokslininkai atrado ryšį tarp juoko suvokimo ir šių smegenų sričių aktyvios veiklos (kairiojo smegenų pusrutulio centrai; smegenų smilkinio skilties centrinis vingis , smegenų žievės kaktinės skilties apatinis vingis). Geri anekdotai buvo suvokiami kaip kalbinė informacija. Dauguma humoristinių sąmojų prasideda mums logiškai nesuvokiama situacija. Ilgainiui, visa tai kas nelogiška įgauna prasmę. Prasidėjus juoko procesui, suaktyvėjo eksperimento dalyvių dešinysis smegenų pusrutulis, o ypatingai galinė smegenų skiltis esanti tarp kaktos ir smilkinio sričių bei smegenų limbinės sistemos migdolas. Kad ir kaip moksliškai ir mediciniškai visa tai skambėtų, svarbiausias humoro rezultatas, tai atpažįstamos džiaugsmingos emocijos ir diena nepraleista veltui. Vis tik mokslininkai išsiaiškino kurios sritys atsakingos konkrečiai už juoką, o kurios už sąmojo supratimą.

Buvo sunku pamatuoti ryšį tarp smegenų aktyvumo ir juoko lygio, tačiau vienas JAV mokslininkas iš Stanfordo, Allanas L. Reissas atliko kitą eksperimentą. Jis stebėjo kaip veikia 16-mečių, kurie skaito humoristinius komiksus, smegenys. Reissas pakeitė ir panaikino kai kurių humoristinių komiksų istorijų prasmę, kad galėtų nustatyti smegenų sritys, kurias tiesiogiai veikia juokas. Kuo sąmojingesnis anekdotas, tuo aktyvinė tos srities veikla. Vadinamasis juoko kaulelis randamas centrinėje smegenų dalyje, kažkur virš galvos smegenų kamieno. Juokas, kurį išprovokuoja  geri anekdotai, paveikia šioje srityje esantį migdolą, požievinį smegenų branduolį bei ventralinę smegenų padangtę.

Ar geri anekdotai gali išgytini depresinę neurozę, apatiją, kitus psichikos sutrikimus be humoro jausmo stoką? Anekdotai gali būti patys juokingiausi, tačiau sunkiai serganti siela jų nesupras. Požievinio smegenų branduolio sutrikimai išprovokuoja depresiją, jiems trūksta dopamino, kuris sužadiną pasitenkinimo ir laimės jausmą. Tyrinėdami humoro ir juoko fenomeną, mokslininkai bandė išsiaiškinti kaip veikia Aspergo sindromu sergančiųjų smegenys bei kaip jos reaguoja arba nereaguoja į juoką.  Nustatyta, šia autizmo atmaina sergantys turi labai ribotą humoro jausmo skalę. Kadangi aspergo sindromu sergantys nejaučia empatijos ir nesuvokia kitų žmonių emocijų ir jausmų, jie gali juoktis tik iš tokių anekdotų, kuriuose nekalbama apie žmonių jausmus. Sergantys šia liga geba juoktis iš nelogiškų ir absurdiškų situacijų. Taigi esminis humoro ginklas, tai absurdiškumas, kuris supranta net ir sunkiai sergantys. Be to Aspergo sindromu sergantys dažnai atkreipia dėmesį į detales ir jų trūkumą, taigi jiems juoką kelią tam tikri neatitikimai, apie kuriuos sveikieji net nepagalvotų.

Geri anekdotai yra tie, kurie suderina logika ir absurdą viename sąmojyje. Nors papratai anekdotai skirstomi į logiškus, su netikėta pabaiga ir visiškai absurdiškus. Dauguma sąmojų pasižymi minties ir realios situacijos neatitikimu bei netikėtais sprendimais. Vis tik labiausiai juokiamės iš absurdiškų situacijų, kurios neturi jokio logiško paaiškinimo. Vienas iš ryškiausių absurdiško humoro pavyzdžių Britų komikų trupė „Monty Python“ bei amerikiečių serialas „Family guy“.  Tačiau nesvarbu kuri iš anekdotų formų jūs prajuokina, svarbiausias rezultatas ir džiaugsmas. Andrea Samson vis tik badė ištirti kaip skirtingai juokiamasi iš absurdiškų ir kaip iš logiškai absurdiškų anekdotų. Nors juoko metu veikia tie patys smegenų centrai, aktyviau jie veikia klausantis ar skaitant prasmingus anekdotus.

Naujų potyrių ieškotojai greičiau įsijaučia į absurdiškas situacijas. Taigi geri anekdotai prieštarauja logikos dėsniams, bet leidžia greičiau į juos įsijausti. Tuo tarpu logiškos situacijos verčia mus ilgiau ieškoti prasmės, tokiu būdu prarandame tą akimirkos džiaugsmą. Jei ieškote akimirkos pokyčių, absurdiškas humoras jums labiau patiks nei logiškos, bet juokingos ir netikėtos situacijos. Ištyrus kaip juokas ir humoras veikia mūsų smegenis, galima pradėti gydymą. Gyvenime teik pat daug juokingų situacijų, bet jų, per savo desperatišką depresijos šešėlį nematome.  Nors mokslininkai paaiškino kaip mes juokiamės, kodėl ir koks humoras yra veiksnesnis, tačiau yra dar daug individualių ir unikalių kriterijų kurie lemia mūsų humoro jausmą bei leidžia adaptuotis šioje juokingoje visuomenėje. Kodėl jūs juokiatės?